Įmonės nemokumas (bankrotas) ir kreditoriaus teisės bankrutavus skolininkui – aktuali problema.
Įmonės bankrotas (nemokumas) reglamentuojamas 2020 01 01 įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymu.
Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismui nustačius, kad juridinis asmuo nėra gyvybingas, yra nemokus, iškels juridiniam asmeniui nemokumo (bankroto) bylą.
Įstatymas numato, kad įmonės nemokumo (bankroto) procesą inicijuoti turi teisę šie asmenys:
1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei;
2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.
Iškėlus nemokumo (bankroto) bylą, kreditorius įgyja įstatymo jam suteikiamas teises ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius, reikalauti pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, reikalauti išieškoti skolą iš vadovo asmeninio turto.
Iškėlus nemokumo (bankroto) bylą, kreditorius įgyja įstatymo jam suteikiamas teises ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius, reikalauti pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, reikalauti išieškoti skolą iš vadovo asmeninio turto ir kitas įstatymų suteikiamas teises.
Įstatymas gina kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti savo turimas prievoles. Įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius nemokaus ir nesąžiningo skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą. Skolininkui iškėlus bankroto bylą, kreditorių teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius įgyvendina skolininko bankroto administratorius, galintis reikšti ieškinį nemokaus – bankrutuojančio (bankrutavusio) skolininko kreditorių pažeistoms teisėms ginti.
Viena būtinųjų sąlygų nuginčyti nemokaus juridinio asmens sudarytą sandorį įstatyme nustatytu pagrindu, be kita ko, yra trečiojo asmens nesąžiningumas: pripažinti sandorį negaliojančiu vienu iš įstatyme nustatytų pagrindų galima tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.
Pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas. Asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos – aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdys yra įstatymas, kuriame nustatyta prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu:
1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais;
2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);
3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis;
4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija);
5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo;
6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų);
7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.);
8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.
Priklausomai nuo to, kuri prezumpcijų taikytina, keičiasi įrodinėjimo proceso taisyklės.
Kadangi įstatyme įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos yra bendrosios sąžiningumo prezumpcijos išimtis, tai kreditorius, siekdamas ieškinio patenkinimo, turi dvi alternatyvas: pirma, įrodyti atsakovų nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka (šiuo atveju įrodinėjimo naštą siekiant paneigti atsakovų sąžiningumo prezumpciją turi ieškovas (kreditorius); antra, kreditorius, užuot įrodinėjęs atsakovų nesąžiningumą bendra tvarka, gali įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš įstatyme nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą. Įrodžius šias aplinkybes atsakovų nesąžiningumas bus preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio teks patiems atsakovams.
Skolininkui iškelta nemokumo (bankroto) byla? Esate nemokios įmonės ar nemokaus fizinio asmens kreditorius ir nežinote, ar yra galimybės atgauti įsiskolinimą iš nemokios įmonės ar fizinio asmens? Esate nemokaus ar ant nemokumo ribos atsidūrusio juridinio asmens vadovas? Susisiekime! Kokybiškos teisinės paslaugos ir konsultacijos.
[contact-form-7 id=”317″ title=”Susisiekime!” html_class=”contact-form-s”]