Darbo teisė ir darbdavio pareiga laiku ir tinkamai atsiskaityti su darbuotoju

Darbo teisė numato, kad darbdavys privalo laiku mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas. Netesybų dydis, priklausomai nuo darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gali sudaryti keturženklę sumą. Taigi darbdavys turi būti rūpestingas tiek sudarydamas darbo sutartį su darbuotoju, tiek darbo sutarto sutarties vykdymo laikotarpiu, tiek nutraukdamas su darbuotoju sudarytą darbo sutartį.

Ne mažiau svarbią darbdavio pareigą su darbuotoju atsiskaityti laiku, darbo teisė įtvirtina darbdavio pareigą su darbuotoju atsiskaityti tinkamai.

Darbo teisė nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Darbo teisė plačiai ir išsamiai aiškina darbdavio pareigą mokėti netesybas.

Aiškindamas netesybas reglamentuojančias darbo teisės normas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad:

pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, įstatyme nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos įstatyme nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Įstatyme nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.

Antra, įstatyme vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant susiklosčiusioms aplinkybėms:

1) darbo santykių pasibaigimui,

2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks įstatymo aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus. Nustačius konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams.

Trečia, įstatymo nustatyti tikslai leidžia teigti, kad kitos, nei įstatyme nustatytos aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį.

Teismai, sprendžiant dėl netesybų taikymo, vertina, ar yra visos darbo teisėje nustatytos netesybų taikymo sąlygos, be kita ko, ar uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės.

Nei netesybų dydis, nei darbdavio finansinė padėtis nėra pagrindas spręsti dėl netesybų sumažinimo.

Darbdavys neišmokėjo darbo užmokesčio, dienpinigių ar kitų išmokų? Patyrėte žalos darbo teisės santykiuose? Gavote reikalavimą atlyginti žalą? Teisinės paslaugos, teisinės konsultacijos darbo teisės, darbo ginčų srityje ar kiti teisiniai veiksmai? Susisiekime! Kokybiškos teisinės paslaugos ir konsultacijos darbdaviams ir darbuotojams.



    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.