Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui pirmiausia lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika, todėl, darbų priėmimo metu šalims nesusitarus dėl atliktų darbų kokybės, tiek rangovas, tiek užsakovas, taip pat abi sutarties šalys bendru susitarimu, gali pasitelkti ekspertus dėl darbų trūkumų nustatymo.
Įstatymas numato, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų. Tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu, – abi šalys lygiomis dalimis.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tais atvejais, kai šalys atliktų darbų priėmimo proceso metu pasinaudoja teise atlikti statybos ekspertizę, tačiau ginčas dėl sutartinių prievolių vykdymo nagrinėjamas teisme, rangos sutarties šalių iniciatyva atliktos ekspertizės aktas būtų vertinamas pagal bendrąsias įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.
Rangos sutarties šalių nepasinaudojimas įstatyme nustatyta teise skirti ekspertizę atliktų darbų priėmimo metu, neatima teisės teisme įrodinėti atliktų darbų trūkumus visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat prašyti, kad teismas byloje paskirtų ekspertizę.
Labia svarbu, kad prašymas skirti ekspertizę būtų suformuluotas tinkamai ir motyvuotas – tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti.