Nors straipsnis publikuotas seniai, jame keliamos temos kasdien vis aktualesnės:
Nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos raštu arba žodžiu. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi būti sudaroma raštu. Nuomos sutarties sąlygos neturi prieštarauti Civilinio kodekso nuostatoms, kurias nuomotojo ir nuomininko sudaryta nuomos sutartimi keisti draudžiama. Pavyzdžiui, nuomotojas neturi teisės reikalauti mokėti nuomos mokesčio iš anksto, išskyrus mokestį už pirmąjį nuomos mėnesį. Taip pat tiek planuojančiam, tiek jau sudariusiam nuomos sutartį asmeniui svarbu žinoti, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas ne daugiau kaip vieną kartą per metus.
Jei nuomotojas ir nuomininkas susitaria dėl gyvenamojo būsto kasdienio tvarkymo, rakinimo, tai šių sąlygų nuomininkas turi laikytis. Nesilaikant nuomos sutarties, nuomotojas turi teisę reikalauti nuomininko atlyginti dėl sutarties nesilaikymo atsiradusius nuostolius.
Kai nuomos sutartyje nėra aptartos nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos, tarpusavio santykiams galioja Civilinio kodekso nuostatos, numatančios, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti gyvenamosios patalpos išlaikymo išlaidas. Nuomininkas savo lėšomis turi daryti ir einamąjį remontą, tačiau kapitalinį gyvenamosios patalpos remontą savo lėšomis turi daryti nuomotojas.
Nesvarbu, nuomos sutartis sudaryta žodžiu ar raštu, tiek nuomotojas, tiek nuomininkas privalo elgtis atsakingai ir rūpestingai. Pareigos elgtis atsakingai ir rūpestingai pažeidimo atveju teisę į nuostolių atlyginimą turi tiek nuomotojas, tiek nuomininkas.
Nuomininkas kiekvieną mėnesį turi sumokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, pagal įstatymą nuomos mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos.
Pasibaigus sutarties terminui, tinkamai sutarties sąlygas vykdęs nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui. Tokiu atveju nuomos sutartis pratęsiama tokiam pat terminui. Jeigu ankstesnis sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mėnesių, tai sutartis pratęsiama dvylikai mėnesių, jeigu nuomininkas ir nuomotojas nesusitaria kitaip.
Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, taip pat jei jis ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, jei netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį. Tokiu atveju nuomininkas iškeldinamas iš nuomojamos patalpos.
Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios pat būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.
Jeigu nutinka taip, kad nuomininkas pablogina ir apgadina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai nuomininkas įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos ekonominės vertės. Taigi, tiek sudarant nuomos sutartį, tiek jai pasibaigus, svarbu apžiūrėti išnuomotas patalpas, baldus, patikrinti buitinės technikos veikimą. Nuomos sutarties vykdymo metu pastebėjus bet kokį gyvenamosios patalpos ar joje esančio turto pablogėjimą, apie tai reikia nedelsiant pranešti nuomotojui.
Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip.
Nuomotojas ir nuomininkas visada privalo siekti tinkamo sutarties vykdymo. Ginčus svarbu spręsti taikiai ir bendradarbiaujant vienas su kitu.
Jeigu nesutarimų niekaip nepavyksta išspręsti taikiai, nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, tuomet nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą.
Įstatyme ar sutartyje nustatytu laiku pranešus nuomotojui apie nuomos sutarties nutraukimą ir grąžinus nuomotojui turtą tokios būklės, kokios jį gavo nuomininkas, atsižvelgiant į turto natūralų nusidėvėjimą, nuomininko sumokėtas depozitas jam turi būti grąžintas. Jei nuomotojas depozito nuomininkui negrąžina, nuomininkas dėl depozito susigrąžinimo turi teisę kreiptis į teismą.
Jei nuomotojas grasina ar atlieka kitus pavojų nuomininko sveikatai ar gyvybei sukeliančius veiksmus, nuomotojui tokius veiksmus reikėtų užfiksuoti ir kreiptis į artimiausią policijos komisariatą.
Nuomininkas ir nuomotojas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų turi laikytis.
Tačiau nuomotojo ir nuomininko teisė susitarti nėra absoliuti.
Remiantis Civiliniu kodeksu, negalioja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, kurios: 1) nustato nuomininko civilinę atsakomybę be kaltės; 2) suteikia teisę nuomotojui vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygas; 3) daro nuomininko teises priklausomas nuo jo šeimos narių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai nuomininko teisių pasikeitimas šiuo atveju yra pateisinamas gyvenamosios patalpos dydžiu; 4) riboja nuomininko teisę pirkti daiktus ar gauti paslaugas iš asmenų, kuriuos nuomininkas nori pasirinkti savo nuožiūra; 5) suteikia nuomotojui teisę reikalauti iš nuomininko sumokėti iš karto nuomos mokestį už visą nuomos terminą, jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio už vieną periodą; 6) suteikia nuomotojui teisę vienašališkai įvertinti gyvenamosios patalpos būklę ir konstatuoti, kad ji tinkama gyventi; 7) nustato didesnę nuomininko civilinę atsakomybę nei faktiškai nuomotojui padarytos žalos dydis.
| Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/pasibaisejo-buto-seimininke-vadina-nevala-liepia-kasdien-siurbti-ar-galima-atgauti-pinigus-n1276461