Nemažėjantis darbo ginčų skaičius darbo teisėje rodo, kad siekiant išvengti darbo ginčų ir galimų turtinių praradimų, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turi griežtai laikytis įstatymų.
Tinkamai atlikta išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio – galimybė išvengti darbo ginčo teisme ar darbo ginčų komisijoje.
Visgi, kad netinkamai atlikta išskaita iš darbo užmokesčio nevirstų materialiais praradimais, išskaita turi būti atliekama laiku ir tinkamai.
Darbo kodekse nustatyta, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik Darbo kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais.
Svarbu, jog pagal Darbo kodeksą darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą, išskyrus atvejį, kai išskaita daroma atlyginti nuotoliams, kuriuos darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Tokios išskaitos padarymui įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nuo žalos paaiškėjimo dienos.
Darbo kodekse nėra nustatyta, kad praleidus nustatytą vieno mėnesio terminą duoti nurodymą atlikti išskaitą iš darbo užmokesčio darbdavys turi kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą, tačiau manytina, kad praleidus nustatytą vieno mėnesio terminą duoti nurodymą atlikti išskaitą, reikia kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją.
Remiantis Darbo kodeksu, išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos šiais atvejais:
1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms;
2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;
3) atlyginti nuostoliams, kuriuos darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Šios išskaitos dydis negali viršyti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio net ir tokiu atveju, kai buvo padaryta didesnė žala nei darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis. Kaip jau minėta, tokios išskaitos padarymui Darbo kodekse nustatytas ilgesnis terminas – trys mėnesiai nuo žalos paaiškėjimo dienos. Dėl didesnės nei vidutinis darbo užmokestis nuostolių dalies reikia kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą.
4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva. Jeigu darbo sutartis nutraukiama kitais arba Darbo kodekse bei kituose įstatymuose nurodytais pagrindais, išskaityti atostoginius iš darbuotojo darbo užmokesčio neleidžiama.
Išskaitos iš darbo užmokesčio taip pat gali būti daromos remiantis antstolio patvarkymu. Remiantis Civilinio proceso kodeksu, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, gali būti išieškomas:
- išlaikymas periodinėmis išmokomis,
- žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas,
- visų kitų rūšių išieškos.
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio taip pat gali būti daromos ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.
Remiantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, jeigu yra profesinės sąjungos nario prašymas, darbdavys privalo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš profesinės sąjungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sąjungos sąskaitą.
Siekiant apsaugoti silpnesnės darbo santykių pusės – darbuotojo interesus, įstatyme įtvirtinti išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio dydžio ribojimai.
Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio, išskaitoma 20 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Nors pagal įstatymą aptartų išskaitų atlikimui darbuotojo sutikimas ir nėra reikalingas, kad dėl atliktų išskaitų nekiltų ginčų, prieš ją atliekant rekomenduojame su atliekama išskaita, jos dydžiu ir apskaičiavimu raštu supažindinti darbuotoją.
Jeigu išskaitoma pagal antstolio pateiktus vykdomuosius dokumentus, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitoma tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų.
Konkretus išskaitos iš darbo užmokesčio dydis šiuo atveju paprastai būna nurodomas antstolio patvarkyme.
Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
Darbdavys neišmokėjo darbo užmokesčio, dienpinigių ar kitų išmokų? Patyrėte žalos darbo teisės santykiuose? Gavote reikalavimą atlyginti žalą? Teisinės paslaugos, teisinės konsultacijos darbo teisės, darbo ginčų srityje ar kiti teisiniai veiksmai?
Susisiekime! Kokybiškos teisinės paslaugos ir konsultacijos darbdaviams ir darbuotojams.