Teisinga siekiančio atkurti mokumą asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra

Galiojančios redakcijos Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos numato, jog likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus:

a) reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties,
b) dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo,
c) piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų)
d) reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas,
e) ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.

Įstatymų leidėjas, šiame įstatyme nustatytu fizinio asmens bankroto institutu siekdamas užtikrinti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, pasirinko, kurie nepatenkinti kreditorių reikalavimai pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui yra nurašomi, ir juos įtvirtino įstatyme.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog Įstatyme išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus, taigi negali būti aiškinamas plečiamai.

Tokia pozicija atitinka įstatymų paskirtį sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *