Dėl subjekto, atsakingo už žalą, kai įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija

2018 m. liepos 27 d. buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018 pagal atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos kasacinį skundą.

Kasaciniame skunde buvo teigiama, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija.

Atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo taikyti jai civilinę atsakomybę ir dėl jos specifinės teisinės padėties – ji yra bendrija, be to, jos veiklos išlaidos apmokamos butų (patalpų) savininkų tikslinėmis įmokomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisių į namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu, yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija.

Teisėjų kolegija, toliau plėtodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, susijusią su subjekto, atsakingo už žalą, padarytą dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektams priskiriamos inžinerinės įrangos gedimo, nustatymu, pažymėjo, kad pagal STR 1.12.05:2010 29 punkte nustatytą teisinį reguliavimą už šiame reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka atsako gyvenamųjų namų naudotojai ir techniniai prižiūrėtojai. Šio reglamento 4.6 punkte, apibrėžiančiame, be kita ko, gyvenamojo namo naudotojo sąvoką, nustatyta, kad gyvenamojo namo naudotojas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžtą sąvoką „statinio naudotojas“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje statinio naudotojas apibrėžiamas kaip statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Daikto naudojimas civilinėje teisėje suprantamas kaip daikto naudingų savybių pritaikymas ir naudos iš jo gavimas.

Taigi, bendrija, kadangi ji nėra gyvenamojo namo naudotojas, taip pat negali būti jo techninis prižiūrėtojas, negali būti ir atsakomybės, atsirandančios dėl privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, subjektas.

Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Pagal teisinį reguliavimą bendrijos turtas, kuris suprantamas kaip bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės, yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto. Bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti, valstybės ar savivaldybės paramos lėšos, pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti. Bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą, į kurią draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog bendrija nėra subjektas, kuris negalėtų vykdyti veiklos neturėdamas nuosavybės teise turto, įstatymų leidėjo nustatytos galimybės įgyti jam nuosavybės teise turtą yra ribotos, į pagrindinę turto dalį – kaupiamąsias lėšas, kurias bendrija privalo kaupti pagal įstatymus, nukreipti išieškojimą pagal bendrijos prievoles draudžiama, o reikalauti, kad pagal bendrijos prievoles atsakytų bendrijos nariai – bendriją įsteigę butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai tuo tikslu priskaičiuojant jiems papildomas tikslines įmokas, nėra teisinio pagrindo.

Taigi, bendrija, kaip specifinis juridinis asmuo, nėra atsakinga už žalą, atsiradusią bendraturčiams įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę. Atsakomybė už padarytą žalą tenka ją sukėlusiems subjektams ar pastato priežiūrą vykdantiems atsakingiems asmenims ir institucijoms.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *