Fizinio asmens nemokumo vertinimo ypatumai

1. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertintina ir asmens šeiminė padėtis, t. y. ar asmuo, siekiantis atkurti savo mokumą, yra sudaręs santuoką, ar turi nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, ar turi kitų išlaikytinių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įprastai gyvenantis vienas asmuo patiria mažiau išlaidų negu gyvenantis šeimoje.

2. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nemokumo, turi būti vertinamos ir solidariosios skolininko prievolės. Jeigu pareiškėjas turi solidarių skolų, o kreditorius pareiškė reikalavimą bankroto byloje, tai vertinant pareiškėjo nemokumą turėtų būti įskaičiuojamas visas kreditoriaus reikalavimas solidariesiems skolininkams, nes, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad kol solidarioji prievolė nėra įvykdyta, turi būti įskaičiuojama visa skola.

3. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra nemokus, būtina tiksliai nustatyti pastarojo turimo turto vertę. Turtas turėtų būti suprantamas plačiai, ne tik kaip asmens turimas materialus (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas), bet ir kaip nematerialus turtas (lėšos sąskaitose, finansinis turtas, reikalavimo teisės ir pan.), taip pat ne tik asmeninės nuosavybės, bet ir bendrosios nuosavybės teise turimas turtas. Nustatant turimo turto apimtį ir jo vertę, turėtų būti atsižvelgta į turimo turto likvidumą ir realumą bei galimybes šį turtą panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Antai, vien nelikvidaus turto, kuris negali būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, turėjimas nepagrindžia skolininko mokumo. Vienoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismai nepagrįstai nevertino realios asmens turto vertės, esant skirtingiems turto vertės įrodymams, bei reikalavimo teisės įgyvendinimo galimybių. Šioje byloje pareiškėja įrodinėjo, kad jos finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje nebus patenkintas, nes ji buvo trečiosios eilės kreditorė, o pirmosios ir antrosios eilės kreditorių reikalavimų sumos gerokai viršijo bankrutuojančios įmonės turimą turtą. Teismas konstatavo, kad, remiantis formuojama kasacinio teismo praktika fizinių asmenų bankroto bylose, visos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurių pagrindu galima spręsti apie asmens finansinę padėtį, o kartu ir apie jo objektyvias galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus, t. y. nustatinėjant FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną iš fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų, pripažintinos teisiškai reikšmingomis, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatorės turto vertės nustatymo ar jos finansinio reikalavimo bankroto byloje patenkinimo klausimai nėra teisiškai reikšmingi.

4. Nustatant turto vertę, taikytina CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Pavyzdžiui, pareiškėjui, siekiančiam, kad jam būtų iškelta bankroto byla, ir turinčiam nekilnojamojo turto, paprastai turėtų pakakti pateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose nurodyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reglamentuota tvarka. Jei suinteresuoti asmenys (kreditoriai) nesutinka su šia turto verte, jie turėtų pateikti įrodymus, kuriais pagrįstų, kad turto vertė yra kitokia. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, jog nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylą (jos iškėlimo klausimą) teismas turi būti aktyvus ir turi teisę ex officio rinkti įrodymus. Šiuo atveju byloje esant keletui skirtingą turto vertę patvirtinančių įrodymų, abejones dėl tikrosios turto vertės teismas turėjo pašalinti, pareikalaudamas iš kasatorės pateikti papildomų turto vertę patvirtinančių įrodymų arba paskirdamas byloje turto vertės nustatymo ekspertizę. Skirdamas turto vertės nustatymo ekspertizę, teismas turėtų įvertinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų svarbą. Pavyzdžiui, vienoje iš bylų Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad suinteresuoto kreditoriaus reikalavimas pareiškėjui pateikti papildomus turto vertės įrodymus yra nepagrįstas, nes pareiškėjas pagrindė turimo turto vertę pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro vertinimą, kas laikytina pakankamu įrodymu, todėl būtų neteisinga ir nesąžininga, pareiškėjui nepateikus individualios turto vertinimo ataskaitos, kurios gavimas papildomai kainuoja, spręsti, jog pareiškėjas neįrodė realios turto rinkos vertės. Kitoje byloje Šiaulių apygardos teismas suinteresuoto asmens teiginius, kad Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė nėra pakankamas turto vertės įrodymas, taip pat vertino kaip nepagrįstus.\

5. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismai daro išvadas, kad siekdamas nustatyti, ar asmuo yra nemokus, teismas turi būti aktyvus, turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, tačiau negali reikalauti akivaizdžių ir perteklinių nemokumą pagrindžiančių įrodymų. Norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *