Fizinio asmens bankroto procedūra

Iki fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo 2013 m. Lietuvoje nebuvo teisinių galimybių fiziniam asmeniui bankrutuoti, buvo galima tik juridinio asmens bankroto procedūra. 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, o vėliau – ir į Šengeno zoną, Lietuvos gyventojams atsivėrė galimybės nevaržomai keisti gyvenamąją ir veiklos vietą ES teritorijoje. Asmenims perkėlus savo ekonominių interesų vietą į kitą valstybę, atsirado galimybė pasinaudoti ir toje valstybėje egzistuojančia fizinio asmens bankroto procedūra. Neretai ši galimybė ir būdavo priežastimi, kuri paskatindavo palikti Lietuvą, persikeliant į vieną iš ES valstybių, kurioje numatytas fizinio asmens bankroto institutas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. balandžio 7 d. patvirtino Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepciją. Pastarosios tikslas – nacionalinėje teisėje sukurti fizinio asmens bankroto institutą. Pagal Koncepciją fizinio asmens bankroto procesą turėtų reguliuoti įstatymas, kuriame būtų reglamentuotos materialiosios ir procesinės taisyklės. Koncepcijoje pripažinta problema, kad: „Esama situacija, kai Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato nemokaus fizinio asmens bankroto galimybės, neatitinka nei paties nemokaus fizinio asmens, nei jo kreditorių interesų. Fizinis asmuo, negalintis padengti savo skolų, neapsaugotas nuo nuskurdimo. Išieškojimas iš jo turto gali būti atliekamas neribotą laiką. Toks fizinis asmuo nesuinteresuotas turėti legalų pajamų šaltinį, oficialiai įgyti turto, nes išieškant skolas šio turto netektų. Taigi skolininkas linkęs dirbti nelegaliai, įgytą turtą registruoti kitų asmenų vardu. Toks asmuo neribotam laikui paliekamas neapibrėžtoje padėtyje.“

Koncepcijos 9 punkte nurodyta, kad būsimo fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas – nustatyti fizinių asmenų mokumo atkūrimo principus, kurie leistų fiziniams asmenims (tarp jų ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla), iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal išgales patenkinti kreditorių reikalavimus, o pasibaigus šiam terminui įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. sudarytų jiems galimybę išvengti skurdo ir atkurti savo mokumą. Įstatymas turėtų būti taikomas šiame punkte nurodytiems fiziniams asmenims, kurių gyvenamoji vieta arba pagrindinių turtinių interesų vieta Lietuvos Respublikoje.

Fizinio asmens bankroto institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.

Fizinio asmens bankroto institutas Lietuvoje atsirado 2013 m. ir yra populiarus. Šiuo metu yra baigta 557 fizinio asmens bankroto procedūros, vykdomos – net 3037!

Fizinio asmens bankroto instituto tikslas – subalansuoti nemokaus (t. y. nepajėgiančio vykdyti savo mokėjimo prievolių) fizinio asmens ir jo kreditorių interesus. Šis subalansavimas pirmiausia atliekamas iškeliant bankroto bylą, nes jau bankroto bylos iškėlimo metu vertinama, ar skolininkui, atsižvelgiant į ankstesnį jo elgesį, galimas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo suteikiamos apsaugos taikymas.

Fizinio asmens bankroto įstatymas įsigaliojo 2013 m. kovo 1 d.

Aktualiausi klausimai, su kuriais dažniausiai susiduria atkurti mokumą siekiantis asmuo, yra du:
1) fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos, ir
2) nemokaus fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimas.

Įstatymas apima bet kurį fizinį asmenį, kuris yra nemokus, tačiau yra sąžiningas ir siekia atkurti mokumą. Pagal formuojamą teismų praktiką, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.

Kita vertus, fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas jo įsipareigojimams padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka.

Teismas vertina: 1) ar asmuo yra nemokus; 2) ar jis tapo nemokus sąžiningai; 3) ar nėra kitų įstatyme nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

Nemokumas yra būtina fizinio asmens bankroto sąlyga, nenustačius, kad asmuo yra nemokus, nėra įmanoma taikyti fizinio asmens bankroto procedūros. Pagal įstatymą, fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, t.y. 15 175 Eur.

Norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti.

Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjas yra nemokus, būtina nustatyti, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl skolininko sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.

Iškėlęs bankroto bylą, teismas patvirtins būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidas, kurios negalėtų būti mažesnės, negu 1/2 MMA, t.y. 303,50 Eur. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius. Taigi, Teismas gali patvirtinti Jūsų būtinųjų poreikių išlaidas didesnes, negu 303,50 Eur/1 asmeniui, jei bus pateikti įrodymai apie didesnes Jūsų būtinųjų poreikių išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, Teismas turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus, o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą prasideda antroji fizinio asmens bankroto proceso stadija – mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimas. Ši stadija susideda iš dviejų etapų: 1) mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir svarstymo kreditorių susirinkime (neteisminis etapas); 2) mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo teisme (teisminis etapas). Iškėlus bankroto bylą, skolininkas turi pareigą parengti nemokumo plano projektą ir jį pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui. Tik kreditoriams pritarus plano projektui arba tam tikrais atvejais nepritarus ne tik pirmame, bet ir pakartotiniame susirinkime, skolininkas gali kreiptis į teismą, kad šis patvirtintų mokumo atkūrimo plano projektą.

Plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Praėjus 3 metams, bankroto procesas baigiasi, nepadengtos skolos nurašomos, pradedant gyvenimą be skolų naštos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *