Investuotojų apsauga obligacijų sutarčių pasirašymo atveju

Visiems, investuojantiems į finansines priemones ar jau planuojantiems tai padaryti, aktuali naujai, 2018 m. birželio 22 d., priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018.

Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių lėšų, sumokėtų pagal obligacijų pasirašymo sutartis, neįsigaliojus obligacijų emisijai, draustumą pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, aiškinimo ir taikymo.

Byloje buvo pateiktas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas, jog esant situacijai, kai skoliniams reikalavimams taikomos tiek Direktyvoje 94/19/EB nurodytos indėlių garantijų sistemos, tiek Direktyvoje 97/9/EB nurodytos investuotojų kompensavimo sistemos.

Esant tokiai situacijai, būtent skolinių reikalavimų turėtojas (investuotojas) turi pasirinkti, pagal kurią sistemą, nustatytą nacionalinėje teisėje įgyvendinant šias dvi direktyvas, pasinaudoti teise į kompensaciją.

Taigi, tokioje situacijoje skolinių reikalavimų turėtojai, įrodinėdami savo teisę į draudimo išmoką (siekdami pasinaudoti teise į kompensaciją), turi pasirinkti vieną iš nacionalinėje teisėje įgyvendinant Direktyvas 94/19/EB ir 97/9/EB įtvirtintų kompensacijų sistemų – arba investuotojų kompensavimo sistemą, arba indėlių garantijų sistemą.

Žinoma, ginant savo teises, neturi būti praleistas 5 metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo draudžiamojo įvykio dienos. Taip pat skolinių reikalavimų turėtojai negali naudotis dviguba kompensacija.

Taigi, taikant Europos Sąjungos lygmeniu suderintas nuostatas, formuojama praktika, kuria siekiama padidinti rinkos vientisumą ir investuotojų apsaugą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *